Gintaro kambarys

Gintaro rūgštis - gamtinis preparatas diabeto terapijai

Esant nuo insulino priklausomam diabetui, hiperglikemija eina kartu su kitais metaboliniais sutrikimais: hiperlipidemija, hiperlaktatemija, ketoze. Pagrindinis diabeto gydymo principas yra angliavandenių apykaitos normalizacija siekiant hiperglikemijos pašalinimo, o pirminiu šios kompensacijos kriterijumi laikomas cukraus nebuvimas šlapime ir gliukozės koncentracijos sumažėjimas kraujyje paros eigoje. Tokia diabeto korekcija paprastai vykdoma parenkant dietą, įšvirkščiant insulino, vartojant nehormoninius preparatus, sumažinančius cukraus kiekį kraujyje arba jo kombinacijas.

Gliukozės utilizacija periferiniuose audiniuose keičiasi priklausomai nuo laisvų riebiųjų rūgščių koncentracijos ir ketoninių kūnų kraujo plazmoje. Bet koks riebiųjų rūgščių ar ketoninių kūnų padidėjimas yra gliukozės utilizacijos audiniuose slopinimo priežastis. Tai stebima tiek esant normaliai, tiek padidėjusiai insulino koncentracijai. Gliukozės įšvirkštimas, priešingai, sumažina riebiųjų rūgščių oksidacijos greitį ir padidina gliukozės utilizaciją periferijoje. Kitaip tariant, riebiųjų rūgščių ir ketoninių kūnų lygmens sumažėjimas kraujo plazmoje gali stimuliuoti audinių gliukozės utilizaciją ir savo ruožtu sumažinti gliukozės kiekį plazmoje. Savo eksperimentų metu mes pastebėjome, kad diabeto vystymosi progresas žiurkėms, po to kai joms buvo įšvirkšta aloksano, pagal gliukozės koncentraciją kraujyje labai priklauso nuo lipidų apykaitos proceso. Buvo įrodyta, kad gyvūnai, kuriems buvo įšvirkšta aloksano, gali būti padalyti į dvi grupes, sutartinai vadinamas „diabetine“ ir „nediabetine“. Kaip ir tikėtasi, daliai žiurkių aloksano įšvirkštimas sukėlė gliukozės padidėjimą kraujyje iki normos ribos peržengimo, o kitai jų daliai gliukozės koncentracija beveik liko nepakitusi.

I lentelė

Paraleliniai gliukozės koncentracijos ir ketoninių kūnų pasikeitimai žiurkių kraujyje sukeliant diabetą aloksano pagalba

Matuojamasis rodiklis

Grupės

Коntrolinė (n–18)

Po aloksano įšvirkščimo

diabetinė (n–10)

nediabetinė (n–10)

Gliukozė

9,8±0,4

18,0±1,5

8,7±0,7

3-hidroksibutiratas

127±6

433±66

127±14

Acetoacetatas

89±6

222±32

93±10

Ketoninių kūnų kiekis

213±11

651±91

212±7

Pastaba. Aloksanas buvo įšvirkščiamas santykiu 40 mg/kg 1 ml fiziologinio tirpalo. Kontrolinei grupei buvo įšvirkščiamas fiziologinis tirpalas. Po trijų dienų buvo matuojama nurodytų medžiagų koncentracija kraujyje. Gliukozė, 3-D-hidroksibutiratas ir acetoacetatas buvo matuojami fluori-metriniais fermentaciniais metodais. Buvo atrinkta po dešimt eksperimentinių žiurkių kiekvienai aloksano grupių. Atrankos kriterijumi buvo laikoma gliukozės koncentracija kraujyje: mažiau nei 10 km ir daugiau nei 15 mg „diabetinei“ ir „nediabetinei“ grupėms.

Lentelėje parodyta, kad gliukozės koncentracijos lygis kraujyje nekyla (diabetas nesivysto), kada aloksano įšvirkštimas nesukelia ketoninių kūnų pagausėjimo kraujyje. Kitaip tariant, tokie gyvūnai nesiskiria nuo kontrolinių, jų kūno masė nekrinta ir nėra poliurijos. Tie gyvūnai gali būti priskiriami „nediabetinei“ grupei. Kitoje žiurkių grupėje, „diabetinėje“, stebimas aloksano iššauktas gliukozės koncentracijos ir ketoninių kraujo kūnų padidėjimas. Tokių žiurkių masė buvo apie 20% mažesnė nei kontrolinės grupės, jos daug gėrė vandens ir buvo stebima poliurija. Tokiu būdu „diabetinės“ grupės žiurkės pasižymėjo teigiama koreliacija tarp gliukozės ir ketoninių kūnų kiekio kraujyje. Panašūs (nors ir neidentiški) rezultatai buvo pateikti Ispanijos tyrinėtojų, dirbančių su Spreg-Doyli žiurkėmis, sukeliant diabetą aloksano pagalba. Kadangi gliukozės patekimas į periferinius audinius, pavyzdžiui į skeletinius raumenis ir eritrocitus, yra procesas priklausomas nuo insulino, o ketoniniai kūnai pasiskirsto po audinius laisvai, nepriklausomu nuo insulino keliu, taigi gautieji duomenys leidžia spėti, kad sergant diabetu, kai insulino trūkumo rezultate sutrinka ląstelės membranos pralaidumas, gliukozės koncentracijos kiekį kraujyje galima atitinkamai mažinti, būtent ketoninių kūnų koncentracijos sumažinimu.

Mes ištyrėme daugelio gamtinių preparatų poveikį ketoninių kraujo kūnų koncentracijai ir nustatėme, kad natrio sukcinatas labiausiai sumažina ketoninių kūnų koncentraciją, ypač padidėjusią gyvūnams badaujant (lentelė II). Po paros badavimo З–D–hidroksibutirato koncentracija žiurkių kraujo plazmoje pakildavo iki 1,95 mg, acetoacetato - iki 0,5 mg (normos riba apytiksliai 0,2 ir 0,05 mg atitinkamai), bet natrio sukcinato poveikis per trisdešimt minučių iki gyvūnų nugaišimo ženkliai sumažindavo abiejų ketoninių kūnų koncentraciją - iki 1,0 ir 0,38 mg atitinkamai.

II lentelė

Natrio sukcinato poveikis alkanų žiurkių ketoninių kūnų koncentracijai kraujyje

Matuojami metabolitai

Коncentracija, mg

Fiz. tirpalas

Natrio sukcinatas

3–О–hidroksibutiratas

1,95±0,25

1,00±0,10*

Acetoacetatas

0,51±0,10

0,38±0,12

Ketoninių kūnų kiekis

2,44±0,33

1,39±0,19*

Pastaba. Žiurkės (po 10 kiekvienoje grupėje) badavo parą. Po to 9 val. 30 min. joms buvo įšvirkščiama fiziologinio tirpalo arba natrio sukcinato (50 mg/kg). Po 30 min. buvo tiriamas žiurkių ketoninių kūnų koncentracijos lygis fluorimetriniu fermentaciniu metodu. Pateiktos vidutinės vertės ir vidutinių efektinių verčių nukrypimas nuo vidutinių, *р<0,005, palyginus su kontroline grupe.

Mechanizmas, per kurį natrio sukcinatas gali sumažinti ketoninių kūnų ir gliukozės koncentraciją yra neaiškus. Galima spėti, kad sukcinato, galinčio intensifikuoti energijos apykaitą in vivo, oksidacija sukuria perteklinį ATF kiekį, kurio užtenka acetoacetato aktyvavimui, lipidų biosintezei ir tuo pačiu metu gliukozės perdavimo į periferinius audinius stimuliacijai.

Mes esame linkę tikėti, kad natrio sukcinatas gali būti panaudotas gliukozės kiekio kraujyje sumažinimui gyvūnams sukėlus diabetą aloksano pagalba. Preliminarūs eksperimentai įrodė, kad natrio sukcinato poveikis, gyvūnams sukėlus diabetą aloksano pagalba, sumažina ne tik ketoninių kūnų kiekį kraujo plazmoje, bet ir (daug efektyviau) gliukozės koncentraciją. Natrio sukcinato poveikis gliukozės ir ketoninių kūnų koncentracijai žiurkių kraujyje, kurioms sukeltas diabetas aloksano pagalba.

III lentelė

 

Metabolito koncentracija kraujyje

Fiz. tirpalas

Natrio sukcinatas

Gliukozė

30±4

16,4±4,2

3-O-hidroksibutiratas

886±85

530±89

Acetoacetatas

369±63

298±60

Ketoninių kūnų kiekis, мкМ

1250±142

824±204

Pastaba. Žiurkėms aloksanas buvo įšvirkščiamas po 40 mg/kg. Po trijų dienų vienai gyvūnų grupei buvo įšvirkščiamas natrio sukcinatas (50 mg/kg), kitai – fiziologinis tirpalas. Po pusvalandžio visus gyvūnus dekapitavo ir nustatė metabolitus, aprašytus I lentelės prieraše.

Buvo pateiktos vidutinės vertės ir vidutinių efektinių verčių nukrypimas nuo vidutinių. Skirtingai nuo insulino, tokie kaip dirbtiniai agentai kaip sulfanilkarbamidai gali sumažinti gliukozės kiekį plazmoje be jos pateikimo į audinius stimuliacijos ir utilizacijos audiniuose. Tokiu atveju labai naudingu gali būti vartojimas preparatų, kurie tarnauja gliukozės koncentracijos kraujyje sumažinimui dėka ketoninių kūnų koncentracijos sumažinimo, gliukozės perdavimo ląstelėms stimuliacijos ir jos utilizacijos periferiniuose audiniuose be gliukoneogenezės inhibicijos.

Autoriai: E.A. Kosenka, J.G.Kaminskij, M.N. Kondraševa.

Teorinės ir eksperimentinės biofizikos institutas, Rusijos Federacija

Griežtai draudžiama interneto svetainėje www.medicalamber.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur, arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be mūsų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti interneto svetainę www. medicalamber.lt kaip šaltinį.