Gintaro kambarys
Pagrindinis > Ar žinot, kad>Klinikiniai tyrimai> Gintaro rūgšties panaudojimas gydant onkologinius ligonius

Gintaro rūgšties ir kitų energijos apykaitos komponentų panaudojimas gydant onkologinius ligonius

Vokiečių fiziologas Otto Varburgas iškėlė vėžio atsiradimo hipotezę, kuri teigia, kad deguonies trūkumas, atsiradęs dėl vienokių ar kitokių priežasčių, yra pirmasis žingsnis link ląstelės pakitimų, kurie gali tapti piktybiškais. Esant nuolatiniam deguonies nepakankamumui viena dalis ląstelių žūva, o kita – prisitaiko prie naujai susiformavusių sąlygų, išvystydama didelį glikolizės aktyvumą ir tokiu būdu užpildydama atsiradusį energijos deficitą. Varburgo nuomone, sveikų ląstelių persiformavimo į vėžines pagrindas yra kvėpavimo sutrikimas. Toks sutrikimas gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, svarbiausia kurių aprūpinimo deguonimi sutrikimas.

Vis tik ne kiekvienas kvėpavimo sutrikimas iššaukia vėžį. Piktybiniam sutrikimui reikalingos šios sąlygos:

  • Kvėpavimo sutrikimas turi būti grįžtamasis, t.y išlikti pašalinus agentą, kuris sukėlė sutrikimą.
  • Kvėpavimo sutrikimas neprivalo būti toks stiprus, kad atsirastų ląstelių žūtis; anot Varburgo, ypač pavojingas staigus deguonies praradimas ar didelės nuodų koncentracijos, nei silpnas ir ilgalaikis šių faktorių poveikis.
  • Kvėpavimo sutrikimas turi išlikti ląstelių dalijimosi metu, t.y jis tampa perduodamas genetiškai.
  • Kvėpavimo sutrikimas negali turėti įtakos glikolizei.
  • Kvėpavimo sutrikimas neturi atsiliepti ląstelių kvėpavimui.

Esant tokioms sąlygoms kvėpavimo sutrikimas gali tapti kancerogeniniu.

Normalių ląstelių virsmas vėžinėmis vyksta dviem etapais. Pirmojoje fazėje, įvykus atitinkamam kvėpavimo sutrikimui, prasideda ilgas ląstelės kovos dėl išlikimo laikotarpis. Galima manyti, kad vienintelis vėžio atsiradimo latentinis periodas yra ne kas kita, kaip laikas, kurio eigoje ląstelių atrankos metu sustiprėja audinio glikolizė, įvykus kvėpavimo sutrikimui. Kvėpavimo sutrikimas gali būti susijęs su mitochondrijų skaičiaus ląstelėje sumažėjimu.

Varburgas manė, kad vėžinių ląstelių kvėpavimas ne šiaip silpnas, o silpnas palyginus su labai intensyvia aerobine glikolize. Tokiu būdu vėžinių ląstelių kvėpavimas tampa nepilnaverčiu kokybiniu atžvilgiu (kvėpavimo nutrūkimas, oksidacinis fosforilinimas). Varburgo teorija buvo ne kartą kritikuojama, ir iki šiol išliko atviras klausimas, ar vėžinių ląstelių kvėpavimas ir oksidacinis fosforilinimas yra sutrikęs ir, ar mitochondrijų sutrikimas gali būti tai, dėl ko normali ląstelė virsta vėžine. Šio darbo tikslas - vėžinių ląstelių mitochondrijų būklės tyrimas ir poveikio vėžinėms ląstelėms paieška, kas savo ruožtu leidžia gydyti jos šeimininką - auglio nešiotoją.

Buvo ištirtas trijų tipų žmogaus vėžinių ląstelių kvėpavimas ir ultra-struktūros: būtent kiaušidžių vėžio (KV), skrandžio vėžio (CaVe) ir jungiamojo audinio mezenchiminės kilmės navikų (Sa19). Įrodyta, kad KV ląstelės pasižymi dideliu glikolizės aktyvumu ir labai silpnu kvėpavimu. Mitochondrijų kiekis jose apmažėjęs, palyginus su normalia ląstele. Pagal savo išorinį vaizdą jos buvo panašios į mitochondrijas, paveiktas kvėpavimui kenksminga medžiaga – cianidu: mitochondrijos buvo ilgesnės nei įprastos 2 -3 kartus. CaVe ir Sa19 kvėpavo, nors glikolizė jose taip pat buvo padidėjusi. Mitochondrijų populiacija Sa19 ląstelėse buvo heterogeninė: daug išsipūtusių mitochondrijų. Dauguma organoidų buvo taip vadinamoje tarpinėje (su optimaliu energijos kiekiu) būklėje. Taip pat stebimos smulkios, naujai susidariusios mitochondrijos. Šie duomenys kalba apie didelį mitochondrijų populiacijos aktyvumą Sa19 ląstelėje. CaVe ląstelių vaizdas bei jų mitochondrijos panašios į Sa19, tačiau jos ne tokios aktyvios ir pro-mitochondrijos stebimos tik atlikus audinio švitinimą.

I lentelė

Kvėpavimo sparta, mitochondrijų jungimosi rodikliai ir ATF kiekis Sa19 (n=3) ląstelių mitochondrijose

Oksidacijos substratas

V3

V4

АDF/О

Kvėpavimo kontrolė (pagal Čansą)

a-ketoglutaratas

2,50±0,03

1,75±0,04

2,1±0,1

2,0±0,3

Gintaro rūgštis

2,00±0,05

0,76±0,06

1,8±0,2

2,6±0,1

II lentelė

ATF kiekis Sa19 ląstelių mitochondrijose:

Endogeninės ATF kiekis (mg/mg baltymo)

АТF kiekis pridėjus susintetintą АDF(mg/mg baltymo)

10,1±2,1

362,6±32,4

Kaip parodyta lentelėse I ir II, mitochondrijos, išskirtos iš Sa19 ląstelių, pasižymi didele kvėpavimo sparta, tačiau jungimosi rodikliai jose sumažėję. Endogeninės ATF kiekis mažesnis, nei normalaus audinio mitochondrijose, ATF sintezė pakankamai aktyvi.

Kita eksperimentų serija demonstruoja ląstelių kvėpavimo bei mitochondrijų jungimosi rodiklius, išskirtus iš žiurkės hepatomos 22, iš žiurkės, auglio nešiotojos, kepenų, iš laboratoriškai paveiktų žiurkių kepenų (kurioms po skiepų auglio plėtimasis sustojo), o taip iš nepaveiktų žiurkių kepenų.

III lentelė

Mitochondrijų, išskirtų iš įvairių žiurkės kepenų, kvėpavimas. Oksidacijos substratas – glutamino rūgštis (5 mg/ml).

Mitochondrijų šaltinis

V3

V4

АDF/О

Kvėpavimo kontrolė (pagal Čansą)

1.Hepatoma (n=6)

0,85±0,05

0,42±0,06

2,1±0,2

2,0±0,1

2.Žiurkės, auglio nešiotojos, kepenys (n=6)

0,30±0,03

0,12±0,02

2,2±0,3

2,5±0,2

3.Laboratoriškai paveiktos žiurkės kepenys (n=3)

0,74±0,02

0,20±0,04

2,8±0,04

3,7±0,4

4.Norma (n=10)

0,49±0,01

0,15±0,02

2,6±0,1

3,3±0,2

P1-23-23-13-4<0,05

 

Kaip matyti iš lentelės, mitochondrijų, išskirtų iš hepatomos, kvėpavimo greitis, yra gerokai aukštesnis žiurkių, auglio nešiotojų, kepenyse, kai tuo tarpu jungimosi rodikliai beveik vienodi. Mūsų nuomone, tai kalba apie energijos reakcijų aktyvumą hepatomoje (nepastovų mitochondrijų jungimąsi) ir apie jų sumažėjimą žiurkių, auglio nešiotojų, kepenų mitochondrijose.Laboratoriškai paveiktų žiurkių, kepenų mitochondrijoms charakteringas didelis kvėpavimo greitis ir aukšti jungimosi rodikliai. Gauti duomenys iš esmės patvirtina Varburgo hipotezę, analizuojant vėžinių ląstelių kvėpavimo sutrikimus platesne prasme: kaip kvėpavimo pakitimus ir energetines reakcijas. Iš čia išplaukia, kad vėžines ląsteles galima bandyti pagydyti, atstatant normalią energijos apykaitą, tuo pačiu padedant auglį nešiojančiam organizmui kovoti su šia bėda.

Grupė Maskvos 40 - osios ligoninės gydytojų vadovavosi mūsų rekomendacijomis dėl gintaro rūgšties(GR) naudojimo kartu su citrinos rūgštimi, alfa-ketoglutarato rūgštimi, vitaminais ir kai kuriais vaistiniais augalais. Gydymas vyko su savanoriais. Gydymo metu pacientai laikėsi beveik vegetarinės, anti-diabetinės dietos, vartojo vitaminus šalia specialiųjų sanitarinių gydymo priemonių. Stebėjimo laikotarpis – 5 metai. Ligoniai buvo stebimi 2–3 susirgimo stadijoje. Gydymas vyko iki ir po radikaliosios operacijos.

IV lentelė

Gintaro rūgšties (kartu su citrinos ir 2–оkso-glutamo rūgštimis) poveikis onkologinių ligonių mirtingumui penkerių metų eigoje (%).

Auglio tipas

Eksperimento sąlygos

Pacientų kiekis

Mirtingumas 5m eigoje, %

Gimdos kaklelio vėžys (karcinoma)

Kontrolė

5

80%

Gydymas

10

10%

Gimdos mioma

Kontrolė

10

50%

Gydymas

15

0%

Kiaušidžių vėžys

Kontrolė

6

90%

Gydymas

8

30%

Storosios ir tiesiosios žarnų vėžys

Kontrolė

10

80%

Gydymas

10

10%

Pieno liaukos vėžys

Kontrolė

10

60%

Gydymas

20

10%

Gauti duomenys leidžia tikėtis, kad GR galima sėkmingai panaudoti gydant onkologinius ir kitokio tipo energijos apykaitos sutrikimo padarinius.

Autorė: E.V. Kozyreva.

Maskvos biofizikos institutas, Rusijos federacija

Griežtai draudžiama interneto svetainėje www.medicalamber.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur, arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be mūsų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti interneto svetainę www. medicalamber.lt kaip šaltinį.